„RAKTO SKYLUTĖ“ – SVEIKATAI PALANKESNI MAISTO PRODUKTAI
Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Lietuvoje.
„Rakto skylutės“ ženklu žymimi sveikatai palankūs maisto produktai, kuriuose yra:
- mažiau cukraus,
- mažiau druskos,
- mažiau sočiųjų riebalų,
- mažiau transriebalų
- nėra maisto saldiklių
- daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kituose tos pačios grupės produktuose.
- „Rakto skylutės" simbolis ant maisto produktų
Iš viso yra 33 maisto produktų grupės, kurios gali naudoti „Rakto skylutės" simbolį. Kiekvienoje jų išskiriami skirtingi kriterijai (ląsteliena, riebalai, cukrus ir druska). Pavyzdžiui, „Rakto skylute" pažymėtuose pusryčių dribsniuose bus daugiau skaidulų ir mažiau cukraus nei tuose, kuriuose šis ženklas nėra nurodytas. Mėsos produktuose svarbiausia yra sočiųjų riebalų ir druskos dalis, o duonos, kuri pažymėta „Rakto skylutės" ženklu, sudėtis turi atitikti skaidulų, riebalų, cukraus ir druskos kriterijus.
Kai kuriose maisto produktų grupėse taip pat yra reikalavimų dėl daržovių, vaisių, uogų ir nesmulkintų grūdų kiekio. Tam tikrų produktų grupėms yra taikomi apribojimai ir jie negali būti ženklinami „Rakto skylutės" simboliu: tokie produktai yra gazuoti gėrimai su saldikliais, saldainiai ir šokoladas, pyragai ir sausainiai. Į „Rakto skylute" ženklinamus produktus negalima dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pavyzdžiui, mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima paturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, visais atvejais produktas turi tapti palankesnis sveikatai.
Visos maisto prekių parduotuvės Lietuvoje parduoda produktus su „Rakto skylutės“ simboliu, matomu ant pakuočių. Šį ženklą galite rasti nefasuotų duonos, mėsos ir sūrio produktų skyriuose, taip pat turgavietėse, maisto krautuvėlėse ar degalinėse. Šviežios žuvys, vaisiai, uogos, daržovės ir bulvės yra natūralūs „Rakto skylutės" produktai, todėl jie nėra paženklinti.
„Rakto skylute“ pažymėtiems produktams būdingos šios savybės:
- Sveikatai palankesni „Rakto skylute“ pažymėti produktai, lyginant su kitais panašiais tos pačios grupės maisto produktais, turi mažiau riebalų, cukraus, druskos, tačiau daugiau maistinių skaidulinių medžiagų;
- „Rakto skylute" pažymėtuose produktuose negali būti saldiklių;
- 100-te g. riebalų ar aliejaus, naudojamų tokiems produktams pagaminti, negali būti daugiau kaip 2 g. pramoninės gamybos transriebalų;
- Švieži vaisiai, uogos ir daržovės bei neperdirbti žuvininkystės produktai ir dvigeldžiai moliuskai gali būti žymimi „Rakto skylutės“ simboliu kaip palankūs sveikatai produktai be apribojimų. Tačiau šiuo simboliu negalima ženklinti sulčių, nektarų, džiovintų vaisių;
- Javų produktai, pažymėti simboliu „Rakto skylutė“, turi tam tikrą kiekį viso grūdo dalių – daugiau maistinių skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Pavyzdžiui, duona, paženklinta šiuo simboliu, turi daugiau vitaminų, maistinių skaidulų, bet mažiau riebalų, druskos ir cukraus nei kitos duonos rūšys;
- „Rakto skylutė“ simbolizuoja sveikatai palankesnius, bet ne ekologinius maisto produktus, tačiau šis simbolis gali būti naudojamas kartu su ekologinės žemdirbystės ženklu bei kitais panašiais ženklais.
„Pralįsti“ pro griežtus ,,Rakto skylutės" reikalavimus gali tik juos atitinkantys maisto produktai. Maisto gamintojai savanoriškai šiuo simboliu gali ženklinti tik tuos maisto produktus, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus.
Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau pasirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų, mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos, nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas ir pan., gerinti gyventojų mitybą.
Kiekvienas norime, kad mitybos racionas būtų palankus sveikatai, subalansuotas ir svarbiausia – sveikas.
Pagal http://smlpc.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rasa Dunajevienė