TARPTAUTINĖ UŽSIENIO KALBŲ IR KITŲ DALYKŲ MOKYTOJŲ METODINĖ-PRAKTINĖ NUOTOLINĖ KONFERENCIJA „SĖKMINGAS UŽSIENIO KALBŲ IR KITŲ DALYKŲ MOKYMAS(IS) GEROJE MOKYKLOJE: KOMPETENCIJOS, INTEGRACIJA IR INOVACIJOS“
Vasario 14 dieną vyko tarptautinė užsienio kalbų ir kitų dalykų mokytojų metodinė-praktinė nuotolinė konferencija „Sėkmingas užsienio kalbų ir kitų dalykų mokymas(is) geroje mokykloje: kompetencijos, integracija ir inovacijos“, kurią organizavo Šiaulių „Romuvos“ progimnazija bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centru.
Konferencijos tikslas - skatinti inovatyvaus, kompetencijomis grįsto užsienio kalbų ir kitų dalykų integralaus mokymo(si) gerosios patirties idėjų sklaidą, yra aktualus ugdymo turinio atnaujinimo kontekste. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė. Ji pabrėžė užsienio kalbų mokėjimo svarbą, akcentavo užsienio kalbų integracijos galimybes į įvairių dalykų pamokas, palinkėjo pedagogams pabuvoti kito mokytojo profesiniame pasaulyje ir pasisemti patirčių bei idėjų būsimoms veikloms.
Konferencijoje dalyvavo virš 300 pedagogų, buvo išklausyti 40 pranešimų, juos skaitė pranešėjai iš Lietuvos, Italijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos ir Moldovos.
Pedagogai noriai dalinosi savo sėkmės istorijomis, pristatė mokinių darbus (projektus, kūrybinius darbus ir pan.), skaitmenizuotas ekspozicijas. Pranešimus dalyviai skaitė anglų ir lietuvių kalbomis. Pranešimų tematika buvo įvairi ir aktuali.
Maarija Keskpaik, Kairit Seenmaa (Estija) pristatė Ristiku pradinės mokyklos įtraukaus ugdymo sėkmės istoriją.
Apie vaikų paruošimą skaitmeninei ateičiai Kroatijos Varaždino vaikų darželyje kalbėjo Andreja Sedlar ir Amalija Kocijan. Savo pranešime lektorės išskyrė, kad artimiausiu metu dirbtinis intelektas turės didelę įtaką Europos darbo rinkai.
Serkut Kizanlikli (Turkija) kalbėjo, kaip dalyvavimas Erasmus projektuose padeda tobulinti lyderystės įgūdžius.
Rob Garrett (Lenkija) pristatė inovatyvaus mokymo(si) modelį, kuriame sėkmingai buvo integruotos šios sritys: menas, istorija ir mokslas. Tokį mokymo modelį Lenkijos kolegos realizavo su penktokais istoriniame Fromborko mieste.
Laura Modena (Italija) pristatė eTwinning projektą, kurio esmė - kaip mokiniai patys grafinių tekstų, muzikos, piešinių pagalba kuria sau draugišką aplinką.
Elena Antociuc (Moldova) savo pranešime akcentavo projektais paremtas veiklas - tvarumo koncepciją ir anglų kalbos integraciją.
Violeta Liudvinovičienė, knygyno „Kristostomus Lietuva“ atstovė, savo pranešime kalbėjo apie tai, su kokiais naujais iššūkiais susiduria mokytojai, atsirenkant ir priderinant mokymo metodus, atitinkančius atnaujintą Bendrųjų ugdymo programų turinį. Kalbėjo, kaip galima personalizuoti ugdymo turinį, kaip panaudoti ir integruoti skaitmeninius išteklius, pristatė vaizdo, garso ir interaktyvią medžiagą daugialypėje terpėje.
Pranešimuose Lietuvos pedagogai dalinosi savo patirtimi vykdant tarptautinius Erasmus, eTwinning, Nordplus Junior projektus, STEAM, robotikos ir menų integravimo galimybėmis, pristatė efektyvias vertinimo ir įsivertinimo formas, dalinosi inkliuzinio ugdymo patirtimi, pristatė savo darbų pavyzdžius ir patirtį su įvairiomis skaitmeninėmis platformomis.
Džiaugiamės ne tik plačia konferencijos dalyvių geografija, bet ir ugdymo įstaigų tipų įvairove. Tai įrodo, kad atsakingas ir sistemingas ugdymas vyksta visose ugdymo programų pakopose.
Apibendrinant konferenciją, dalyviai pabrėžė praktinių žinių pasidalijimo naudą, pasidžiaugė, kad konferencijos turinys buvo prasmingas, o temos - susijusios su šiuolaikinių mokytojų ir mokinių poreikiais. Tikimės, kad susitiksime kitais metais ir pasidalinsime savo patirtimi diegiant atnaujintą ugdymo turinį. Iki susitikimo kitais metais.
Neli Manko, Loreta Vytienė
