VAIKAI IR SALDUMYNAI. KAIP RASTI NORMAS?

Visi – nuo mažo vaiko iki senjoro žino šiuos sakinius – „Saldumynai kenkia dantims“ ir „Vaikystė turi būti saldi.“ Šie sakiniai reiškia visiškai skirtingą požiūrį į saldumynų vartojimą, bet retas žmogus vadovaujasi tik vienu iš šių teiginių.

Vaikų medžiagų apykaita yra daug kartų greitesnė nei suaugusiųjų — todėl jiems reikia daug lengvai pasisavinamos energijos (angliavandenių). Gliukozė ir riebiosios rūgštys yra pagrindinis maistas raumenims ir smegenims. Vaikams labiau nei suaugusiems saldumynų norisi ir todėl, kad jie daugiau juda. Vaikų energetiniai poreikiai yra didesni, o sukaupiamos gliukozės atsargos mažame organizme – mažesnės. Taigi, augančiam vaikui cukrus reikalingas, bet būtinos normos. Tėveliai, auginantys vaikus, susiduria su sunkia užduotimi – kaip auginti vaiką sveikai, kai aplink tiek daug saldumynų.

Vaikų mitybos įgūdžiai formuojasi namuose, darželyje ir mokykloje. Kartais tėvai nukrypsta į kraštutinumus ir neleidžia vaikams valgyti nieko nesveiko. Jeigu visiškai uždraudžiama - atsiranda noras prieštarauti. Paūgėję vaikai, gavę pinigų, perka ir valgo tai, ko tėvai neleidžia. Siekiant, kad vaikai išmoktų pasirinkti sveikatai palankius produktus, reikia rodyti pavyzdį, laikytis tam tikrų taisyklių, didinti vaikų ir paauglių sąmoningumą.

Skandinavijos šalyse vieną kartą per savaitę vaikai gali valgyti kokių tik nori saldumynų. Sukuriant taisyklės, nelieka noro prieštaravimams. Vaikas gali pasimėgauti saldumynais sekmadieniais arba kasdien mažu desertu.

Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad žmonės cukrų kiekvieną dieną vartoja vidutiniškai 22 proc. daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja, kai kurių tyrimų duomenimis, net iki 400 proc., daugiau už rekomenduojamą normą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad šis kiekis neviršytų 25 g arba 5 arbatinių šaukštelių per parą, įskaitant esantį visuose produktuose.

Mokslininkai nustatė, kad mažyliams iki 2 metų amžiaus geriau neduoti cukraus, 2–10 metų amžiaus vaikams galima vartoti 3 arbatinius šaukštelius, o 10–18 metų amžiaus paaugliams bei jaunuoliams – ne daugiau 5 arbatinių šaukštelių cukraus per dieną.

Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose produktuose cukrus gali būti „pasislėpęs“ - gazuotuose gėrimuose, šaltose arbatose. Kai kurie dietologai pataria iš viso nevartoti gryno cukraus, nes jo yra jogurtuose, padažuose, kečupe, duonoje, sausuose pusryčiuose, koldūnuose, majoneze, net rūkytoje lašišoje, silkėje, dešroje.

Cukraus perteklius organizme virsta riebalais, todėl gali vystytis cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuvoje per dvidešimt metų antsvorio turinčių vaikų ir paauglių padaugėjo tris kartus.

Cukraus vartojimas yra dantų ėduonies rizikos veiksnys, ypač jei burnos ertmės higiena yra prasta. Dažnai vartojant saldžius produktus ir ilgai jiems būnant burnoje didėja dantų ėduonies tikimybė.

Lietuvoje dantų problemų turi kas antras trejų metų vaikas. Net 90 proc. šešiamečių vaikų turi sugedusius dantis.

Gydytojai odontologai visą saldų maistą yra suskirstę į kelias kategorijas:

• Pačių saugiausių saldumynų kategorijai priklauso mažiausiai žalos dantims darantys natūralūs produktai: medus, naminės uogienės, sultys, namuose gaminti gaivieji gėrimai, limonadai.
• Antrajai pagal saugumą saldumynų kategorijai priskiriami saldainiai: šokoladiniai, ledinukai, irisai. Patys „nekalčiausi“ šioje grupėje yra šokoladiniai saldainiai. Šokoladą seilės labai greitai suardo. Jeigu jo dalelių lieka ant liežuvio ar dantų, jos nesunkiai nuplaunamos bet kokiu burnos skalavimo skysčiu arba vandeniu. Patys pavojingiausi šioje saldumynų kategorijoje yra ledinukai. Odontologai nerekomenduoja ledinukų – ypač ant pagaliuko – valgyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Produktai, iš kurių gaminami tokie saldainiai, seilių veikiami beveik nesiskaido. Seilės skatina storos cukraus plėvelės ir specifinės rūgšties susidarymą. Jos padengia dantis ir lėtai ardo dantų emalį. Šias medžiagas galima pašalinti dantų šepetėliu ir pasta.
• Didžiausią pavojų dantims kelia saldūs kepiniai – bandelės, sausainiai, pyragaičiai, meduoliai. Jų sukeliama žala priklauso nuo įdaro. Pavojingiausi dantims įdarai iš sutirštinto pieno, grietinėlės kremai, bezė, specialios konditerinės pastos. Be cukraus, jie turi dar vieną pavojingą savybę – lipnumą. Tokie įdarai prilimpa prie dantų paviršiaus, tarpdančiuose. Tai ypač pavojinga, nes būtina kruopščiai išvalyti tarpdančius. Pyragėlių sukeltas ėduonis aptinkamas prie pat dantenų.

Gydytojų patarimai tėvams:

• Prekybos centruose kartu su vaikais ieškokite sveikesnių produktų.
• Išmokite tinkamai pasirinkti užkandžius. Vaikui išalkus pasiūlykite obuolį, sūrį, daržovę, riešutus.
• Nelaikykite namuose matomose vietose saldžių gardumynų.
• Suruoškite priešpiečių dėžutę, kad maistas vaikams būtų ne tik naudingas, bet ir įdomus.
• Užkandžių dėžutę ruoškite kartu su vaiku, kasdien renkantis vis kitus produktus.
• Gaminkite su vaikais, pasakokime apie maisto sudėtį ir jo svarbą mūsų organizmui
• Valgykite kartu su vaikais, mėgaukitės maistu.
• Mokykite desertus valgyti atsisėdus, mažais kąsneliais, Juk skonį jaučiame tik kol jis burnoje. Taigi ir mažu desertu galima mėgautis ilgai.
• Vaikams iki trejų metų grynų sulčių gerti nerekomenduojama – būtina skiesti, nes vaiko skrandžiui ir kasai tai per didelis rūgščių ir cukraus kiekis.
• Ištroškusiam vaikui duokime atsigerti paprasto vandens – ne sulčių ar gazuotų gėrimų.
• Nerekomenduojami ledinukai, nes prie angliavandenių poveikio dantims prisideda ir mechaninis jų žalojimas.

Naudota medžiaga:
 http://www.smlpc.lt/,  https://lsveikata.lt/,  https://www.sveikaszmogus.lt/,  https://sveikasvaikas.lt/
 https://www.vaikui.lt/

Visuomenės sveikatos specialistė Rasa Dunajevienė