LANKYMASIS PANEMUNIŲ REGIONINIAME PARKE
Baigiantis gegužės mėnesiui 4a ir 3b klasės mokiniai vyko į ekskursiją „Panemunės pilys". Pirmoji stotelė Panemunėje. Šią gyvenvietę puošia Panemunės pilis, dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų pilimi. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Vaikams buvo pristatyti visi pilies savininkai, trumpai papasakota pilies gyvavimo istorija. Buvo galima apžiūrėti bokštus, virtuvę, šeimininkų ir svečių kambarius, darbo kabinetą. Vaikštant po parką, paleis penkis tvenkinius, kvietėme vaikus paskaičiuoti, kiek yra bokštų ir kur galėjo būti likusieji. Vaikai atidžiai stebėjo pilį ir piliakalnio papėdės ir labai tiksliai nustatė, kur stovėjo du sugriuvę pilies bokštai. Parke auga garsusis Gelgaudų ąžuolas. Visi leidomės apkabinti jį. Ne tik skaičiavome, kelių vaikų reikia ąžuolui apkabinti, bet ir sėmėmės stiprybės tolesnei kelionei.
Antrasis sustojimas Raudonėje, kuri garsi savo pilimi. Pageidaujantiems pasiūlyta užlipti į 33 m aukščio pilies bokštą, iš kurio atsiveria nepaprastai graži apylinkių panorama, o greta – puikus senas parkas. Vaikai noriai pasivaikščiojo po parką raitytais takeliais, mėgavosi atsiveriančiais vaizdais.
Grožėdamiesi kraštovaizdžiu, stabtelime vienoje seniausių Lietuvos gyvenviečių - Veliuonoje. Pasak istorinių šaltinių, Veliuonoje lankėsi, kovojo ir mirė Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Manoma, kad jis ten ir palaidotas. Vedini legendos, visi ekskursijos dalyviai vieningai nutarė lipti į Gedimino kapo kalną. Nuo atsivėrė puikus Nemuno vaizdas. Susėdę ant laiptų galingų klevų pavėsyje pasigrožėjome vaizdais. Dairantis aplink, kilo diskusija, iš kur atsirado piliakalniai? Vaikai priėjo išvados, kad tikriausiai tuos kalnus pilims statyti bus supylę patys žmonės. Nusileidę nuo piliakalnio apėjome Veliuonos miestelį, pasigrožėjome meilės deivės Veliuonos skulptūra. Miestelio centre – paminklas Vytautui Didžiajam. Vaikai prisiminė, kodėl Lietuvai toks svarbus šis kunigaikštis. Piliakalnių papėdėje – magazinas. Tai grūdų saugykla, padėjusi sunkmečiu ne kartą išgyventi kaimo gyventojams iki kito derliaus.
Vėliau vykstame į Seredžių. Čia yra išlikęs XIII a. piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Užkopę į viršų daugiau nei 300 laiptelių, pamatėme nuostabias apylinkes, netoli Nemuno esantį piliakalnį, ant kurio, kaip teigia šaltiniai, stovėjo kryžiuočių pilis. Vaikai susipažino, kurioje piliakalnio terasoje stovėjusi lietuvių pilis, kur buvo gynybiniai įtvirtinimai, kuris piliakalnio šlaitas skirtas atsitraukimui.
Paskutinė kelionės stotelė - Raudondvaris. Tai jaukus miestelis, įsikūręs Nemuno ir Nevėžio upių santakoje, kuris apsuptas nuostabios gamtos ir garsėjantis architektūriniu ansambliu – Raudondvario dvaru, priklausiusiu Radviloms, Tiškevičiams. Dvaras visada garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Vaikai apžiūrėjo visus dvaro kambarius, grožėjosi Barboros Radvilaitės papuošalais. Nemažai dėmesio sulaukė medžioklės trofėjų kolekcija.
Kelionė buvo labai nuotaikinga ir naudinga. Vaikai ne tik džiaugėsi bendryste, bet ir tobulino pažintinę, komunikacinę, socialinę-emocinę kompetencijas.
Mokytojos Valerija Akramienė ir Jurgita Aldukevičiutė-Janauskienė