KAIP PAPUOŠTI DUONUKĖS KEPALĖLĮ
Penktadienio popietę 4b klasės mokiniai pėsčiomis keliavo į Žaliūkių malūnininko sodybą aiškintis, kaip senovėj duoną kepdavo ir puošdavo.
Duona ant lietuvių stalo buvo pagrindinis patiekalas ir buvo labai gerbiama. Edukatorė papasakojo, kad kiekvienas Lietuvos regionas turi savo tradicinę duoną. Šiaulių krašte kepama žemaitiškų tradicijų ruginė duona. Tyliai klausėsi mokiniai, kaip duonelę šeimos gaspadinė užmaišydavo ir palikdavo parai parūgti, kaip duoną peržegnodavo, įspausdavo kryžiaus ženklą. Ketvirtokams labai daug juoko sukėlė duonos bamba. Nuglosčiusi mažytį duonos kepalėlį, edukatorė parodė, kokia seniausia žinoma duonos kepalėlių puošyba, ką reiškia ženklai, kaip buvo ženklinamas pirmas ir paskutinis duonos kepalai. Vėliau buvo pristatyta vos šimtmetį menanti duonos puošyba, kuri artima tautiniams raštams ir kuriama naudojant įrankius.
Kūrybingiausia pamokos dalis - duonos kepalėlio nuglostymas, puošimas ir paruošimas kepimui. Kiekvienas vaikas savaip kepalėlį glostė, sudėjo pačias geriausias mintis, linkėjo duonutei gerai iškepti. Mokiniai turėjo dar pauostyti ją, įvardinti kaip kvepia duona jų rankose. O kol duonelę pašovė krosnin, dar ir paragauti iškeptos galėjo. Tyrinėjo, kaip keičiasi skonis ilgiau kramtant, koks duonos plutelės skonis, kaip keičiasi skonis nuo pagardų, kaip kvepia jau iškepta duonelė ir palygino kvapą su ta, kurią ką tik patys laikė rankose.
Pašovus duoną krosnin, buvo galima ir po sodybą pasivaikščioti, pažaisti, aveles pakalbinti ir po malūną pasidairyti. Iškepusią duonukę vaikai pasiėmė namolio ir su šeima atvėsusią vakare dalintis pažadėjo, pasigardžiuodami visi kartu laužti ir suvalgyti. Pamokos metu vaikai tobulino pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas.
4b klasės mokytoja Jurgita Aldukevičiutė-Janauskienė