POŽEMINIO VANDENS PASLAPTYS
Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos 3a klasės mokiniai atliko tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti, kurie gruntai geriausiai praleidžia vandenį, ir ištyrė požeminio vandens susidarymo procesą. Eksperimento metu jie naudojo durpes, smėlį, žvyrą, kempinėlę, švirkštus, stiklines ir vandenį. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais.
Pirmiausia mokiniai kiekvienoje grupėje užpildė filtravimo maišelius skirtingomis medžiagomis – durpėmis, smėliu ir žvyru. Po to jie lėtai pylė vandenį į maišelius ir stebėjo, kaip greitai vanduo prateka pro šias medžiagas. Vaikai atidžiai stebėjo ir užrašė rezultatus. Pastebėta, kad durpė praleido vandenį greičiausiai, smėlis truputį lėčiau, o žvyras vandenį sulaikė ilgiausiai. Tai leido mokiniams suprasti, kaip gamtoje skirtingi gruntai prisideda prie vandens judėjimo ir kaupimosi.
Antrajame etape mokiniai aiškinosi, kaip vanduo gali kauptis po žeme. Tam jie naudojo kempinėlę, dubenėlį, šiaudelį ir švirkštą. Kempinėlę jie sudrėkino vandeniu ir išspaudė į dubenėlį, taip įsitikindami, kad „grunte“ tikrai yra vandens. Šiaudeliu stebėjo vandens nutekėjimą. Galiausiai, švirkštu „išgręžė“ vandenį iš kempinėlės, pavaizduodami, kaip požeminis vanduo gali būti išgaunamas gręžiniuose.
Eksperimento metu mokiniai ne tik gilinosi į vandens ciklo ypatybes, bet ir mokėsi praktiškai tyrinėti aplinką. Ši veikla skatino jų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą pritaikyti teorines žinias. Po tyrimo vaikai diskutavo apie požeminio vandens svarbą ir jo naudojimą buityje bei gamtoje, o šios praktinės patirtys dar labiau praturtino jų gamtos mokslų žinias.
Mokytoja Laura Palivonienė