Vasario 13-ąją „Romuvos“ progimnazijos bendruomenė susirinko į jaukų ir prasmingą „Pilietiškų romuviečių rytmetį“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Salėje tvyrojo rami, iškilminga nuotaika, skambėjo muzika, o širdyse – laukimas ir susikaupimas.
Renginį vedė du skirtingų kartų atstovai – trečiokas Motiejus ir aštuntokė Gytė. Jų duetas tapo gražiu bendrystės simboliu – mažo ir didelio, pradinuko ir vyresniojo mokinio, bet vienodai mylinčių Lietuvą. „Šiandien susirinkome ne šiaip sau“ – skambėjo pirmieji jų žodžiai. – „Šiandien susirinkome prisiminti, kas esame.“ Vedėjai jautriai priminė, kad Vasario 16-oji – tai Lietuvos gimtadienis. Diena, kai Lietuva ištarė: „Aš būsiu laisva.“
„Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė savo sveikinimo žodyje akcentavo laisvės vertę, atsakomybę už savo šalį ir kiekvieno bendruomenės nario svarbą kuriant saugią, pagarbią mokyklos aplinką.
Vedėjai pakvietė visus trumpam nusikelti į praeitį – į 1918 metų vasario 16-ąją, kai dvidešimt drąsių žmonių Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Buvo kviečiama ne tik klausytis, bet ir jausti – įsivaizduoti, ką tuomet išgyveno signatarai: gal baimę, gal abejones, bet svarbiausia – tikėjimą.
Vedėjai priminė, kad laisvė ne visada ateina lengvai, tačiau ji visada verta pastangų. Šiandien gyvename jų sprendimo dėka – laisvoje Lietuvoje: mokomės savo kalba, turime savo vėliavą ir himną.
Renginio metu skambėjo ne tik žodžiai, bet ir prasminga tyla. Mokiniai buvo pakviesti užsimerkti ir tyliai pagalvoti, ką jiems reiškia laisvė. Mažiesiems laisvė – tai saugumas, draugai, mokytojas, kuris padeda.
Vyresniesiems – tai atsakomybė ir gebėjimas rinktis teisingai. Buvo priminta, kad laisvė – tai pagarba kitam žmogui, gebėjimas išklausyti ir suprasti, jog mūsų žodžiai turi svorį. Antroji tylos užduotis kvietė kiekvieną susimąstyti – ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi.
Ypatingą nuotaiką renginyje kūrė Mingailės atlikta daina, šokio studijos „Šypsenėlės“ šokėjos bei dainavimo studijos „Vivo“ merginų jautriai atlikta daina.
Tai buvo ne tik minėjimas. Tai buvo pamoka – apie drąsą, pagarbą ir kasdienius pasirinkimus. Apie tai, kad laisvė prasidėjo nuo dvidešimties parašų, bet šiandien ji gyvena kiekviename iš mūsų.
Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Irma Rimkevičienė
