Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje įvyko tarptautinė metodinė-praktinė konferencija „Kompetencijas auginanti sinergija“

Vasario 19 d. Šiaulių „Romuvos“ progimnazija, bendradarbiaudama su Šiaulių švietimo kompetencijų centru, organizavo tarptautinę metodinę–praktinę konferenciją „Kompetencijas auginanti sinergija“ (angl. “Competence-Enhancing Synergy“), subūrusią pedagogus iš įvairių Lietuvos regionų ir užsienio šalių. Konferencija vyko nuotoliniu būdu ir buvo skirta skirtingų ugdymo pakopų mokytojams – nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo iki progimnazijų ir gimnazijų pedagogų.

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo – jame dalyvavo 426 dalyviai iš Lietuvos ir užsienio, iš kurių 132 buvo pranešėjai.

Sveikindama konferencijos dalyvius, progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė akcentavo, kad šiuolaikinė mokykla susiduria su sparčiais pokyčiais, todėl ypač svarbu stiprinti mokytojų bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti sprendimų, padedančių ugdyti mokinių kompetencijas. Ji pabrėžė, kad konferencijos tema atliepia šiandienos ugdymo realijas – kompetencijomis grįstą, įtraukų ir integruotą mokymą(si), kuriame svarbų vaidmenį atlieka skaitmeninės technologijos, dirbtinis intelektas, tvarumo idėjos ir tarpdalykinė sinergija.

Konferencijos darbas prasidėjo plenariniu posėdžiu, kuriame pranešimus skaitė pedagogai ir švietimo ekspertai iš įvairių užsienio šalių.

  • Cinzia Perniola (Italija) analizavo, kaip dirbtinis intelektas ir skaitmeninės medijos gali padėti stiprinti mokinių skaitymo motyvaciją ir vaizduotę, ypač dirbant su daugiakalbiais mokiniais.

  • Erika Gerardini (Italija) aptarė medijų ir informacinio raštingumo ugdymą dirbtinio intelekto amžiuje, akcentuodama kritinio mąstymo svarbą ir kovą su dezinformacija.

  • Laura Modena (Italija) pristatė eTwinning projektų patirtis, atskleisdama tarptautinio bendradarbiavimo naudą stiprinant mokinių pasitikėjimą savimi ir anglų kalbos kompetencijas.

  • Edita Roberts (Čekija) dalijosi praktiniais dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais pamokose.

  • M. Serkut Kızanlıklı (Turkija) pristatė tarptautinių projektų poveikį mokinių asmeniniam bei socialiniam augimui.

  • Andreja Sedlar ir Marija Bencun (Kroatija) kalbėjo apie ankstyvojo amžiaus vaikų užsienio kalbos mokymąsi tarptautiniuose projektuose.

  • Rosanda Lovrić (Kroatija) aptarė mokslo, švietimo ir šeimos sąveiką vaiko raidoje.

  • Anda Panuhno ir Iveta Lokmane-Sabovica (Latvija) pristatė metodines gaires kalbinio monologo ugdymui vyresnėse klasėse.

  • Alina Istratescu (Rumunija) supažindino su STEAM projektu pradinukams, grįstu tyrinėjimu ir kūrybine veikla.

Po plenarinių pranešimų konferencijos darbas buvo tęsiamas teminėse sesijose. Savo patirtimi dalijosi pedagogai iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Anykščių, Ukmergės ir kitų miestų.

Lietuvos pedagogų pranešimuose nagrinėtos aktualios šiuolaikinio ugdymo temos:

  • ugdymo turinio integracija ir tarpdalykinės pamokos;

  • projektinė ir tiriamoji veikla;

  • mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas;

  • įtraukusis ugdymas bei Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principų taikymas;

  • dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų taikymas diferencijavimui, vertinimui ir kūrybinių užduočių kūrimui.

Pristatyti praktiniai pavyzdžiai atskleidė, kaip skaitmeniniai įrankiai, STEAM metodika, eTwinning, Erasmus+ ir kiti tarptautiniai projektai padeda ugdyti mokinių komunikavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, pilietiškumo bei mokėjimo mokytis kompetencijas.

Ryški konferencijos kryptis – STEAM ugdymas, pristatytas kaip veiksminga priemonė ugdyti mokinių pažinimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimus. Pedagogai dalijosi integruotų projektų, ekspedicijų, tiriamųjų darbų ir kūrybinių užduočių pavyzdžiais, pabrėždami, kad STEAM metodika tampa natūralia mokymosi proceso dalimi.

Taip pat aptartos STEAM ir tvarumo sąsajos, kai mokiniai sprendžia realias aplinkosaugines, socialines ar bendruomenines problemas, ugdydami kritinį mąstymą ir vertybines nuostatas. Kartu akcentuota emocinės gerovės, pozityvaus grįžtamojo ryšio ir saugios, įtraukios mokymosi aplinkos kūrimo reikšmė.

Apibendrinant renginį, dalyviai pabrėžė, kad konferencija suteikė daug praktiškai pritaikomų idėjų, skatino dalintis patirtimi ir stiprino tarptautinį bendradarbiavimą. Renginys pasižymėjo temų įvairove, aktualumu bei orientacija į realias mokytojo darbo situacijas, todėl tapo prasminga profesinio tobulėjimo ir bendrystės erdve.

Dalyvių atsiliepimai atskleidė, kad konferencija buvo ne tik informatyvi, bet ir įkvepianti:

„Kiekvienas pranešimas buvo naudingas ir pritaikomas praktikoje“,
„Konferencija suteikė daug naujų idėjų ir motyvacijos tobulėti“,
„Tai buvo puiki galimybė pasidalinti patirtimi ir pasisemti įkvėpimo iš kolegų“.

Ši jau tradicija tapusi konferencija dar kartą patvirtino, kad skirtingų dalykų, technologijų ir žmonių sąveika yra svarbus veiksnys kuriant šiuolaikišką, kompetencijomis grįstą ir įtraukią mokyklą.

Straipsnį parengė: anglų kalbos mokytoja Justė Povilaitienė
Nuotraukos: vokiečių kalbos mokytoja Loreta Vytienė, technologijų mokytoja Asta Venskienė, pradinių klasių mokytoja Žaneta Mickevičienė, istorijos mokytoja Vitalija Šukienė