Tyrinėjimai Papilėje

Mokymasis ne visada vyksta klasėje. Šįkart mūsų progimnazijos 2b VDM ir 3a klasių mokiniai mokėsi netradicinėje aplinkoje – išvyko į Papilę, kur istorijos, gamtos ir visuomeninio ugdymo žinias papildė gyva patirtis, tyrinėjimai ir atradimai.
Pirmiausia mokiniai aplankė Papartynės vandens malūną. Pasigrožėję Ventos upės užtvanka ir kiek patvinusios, vinguriuojančios upės vaizdais, mokiniai aiškinosi, ant kokio žemės pagrindo stovi Papilė. Gidės Kristinos padedami jie sužinojo, kad vaikšto Juros periodo žeme, kuria kadaise vaikščiojo ir dinozaurai!
Šis atradimas vaikams tapo tikru nuotykiu. Mokiniai patys galėjo pabūti archeologais – ieškojo fosilijų, tyrinėjo rastus akmenėlius ir bandė išsiaiškinti, kokių gyvūnų ar kitų gyvybės formų pėdsakus juose galima aptikti. Radiniai tapo pirminiais istorijos šaltiniais, skatinusiais kelti klausimus: kas čia gyveno, kaip atrodė šie gyviai ir kiek metų gali būti jų fosilijoms? Vaikams tai buvo neįtikėtina patirtis, leidusi istoriją ir gamtos mokslus ne tik išgirsti, bet ir atrasti patiems.
Susidėję radinius į krepšius, mokiniai leidosi į pažintį su Papilės miesteliu. Keliaudami jo gatvėmis, jie aplankė ir gamtos užaugintą įžymybę – penkiolikakamienę liepą. Vaikai nustebo pamatę medį, turintį net penkiolika kamienų. Šalia augančios senosios liepos paskatino mokinius stabtelėti ir pabūti arčiau gamtos. Vaikai apkabino medžius, prašė jų suteikti jėgų ir tyliai klausėsi, kokias paslaptis jiems galėtų pašnabždėti senosios liepos.
Šalia liepų buvo likęs ir vienos jų kelmas. O kaip gi neišmatavus jo didumo! Mokiniai susiglaudę sustojo ant didžiulio kelmo ir atliko savotišką „matavimo eksperimentą“. Paaiškėjo, kad ant kelmo dar puikiai telpa visa antrokų klasė, o trečiokai jau ne visi sutilpo – kai kuriems teko įsitaisyti šalia. Šis paprastas, bet smagus išbandymas leido vaikams savo akimis pajusti, kokio įspūdingo dydžio galėjo būti senasis medis.
Mokiniai taip pat sužinojo, kad Papilėje gyveno ir yra palaidotas žymus Lietuvos istorikas Simanas Daukantas. Jie sustojo prie jam skirto paminklo, o vėliau aplankė kleboniją, kurioje garsusis istorikas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.
Šalia klebonijos, palei Ventos upę, įrengtas jaukus amfiteatras tarp medžių. Čia gausiai gyvena lakštingalos, todėl ši vieta vadinama Lakštingalų slėniu ir yra pamėgta koncertų erdvė. Mokiniai galėjo pasidžiaugti ne tik vaizdinga aplinka, bet ir vietos kultūriniu bei gamtiniu išskirtinumu.
Kelionę mokiniai tęsė prie antrojo Papilės piliakalnio. Grožėdamiesi Ventos upės vaizdais, jie aiškinosi, kodėl senovėje žmonės kūrėsi ant piliakalnių, kaip galėjo būti organizuojama jų gynyba ir kaip žinios apie artėjantį pavojų galėjo pasiekti kitame piliakalnyje gyvenančius žmones. Mokiniai modeliavo galimas gynybos situacijas ir bandė įsivaizduoti, kaip atrodė gyvenimas Papilėje prieš daugelį šimtmečių.
Iš žemiausios Papilės vietos mokiniai galiausiai pakilo į aukštybes – užlipo į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Iš viršaus atsivėrė plati Papilės apylinkių panorama. Ne vienas mokinys su nuostaba atpažino vietas, kurias tą dieną jau buvo aplankęs.
Diena baigėsi Krioklių kaimo slėnyje, kur mokinių laukė dar daugiau neįprastų patirčių. Vaikai vaišinosi Babuko blynais su vietoje augančių obuolių obuoliene. Skanus ir jaukus pasibuvimas gamtos apsuptyje tapo puikia proga pabendrauti ir pasidžiaugti kartu praleista diena.
Vaikai taip pat džiaugsmingai maitino atsivežtais kviečiais slėnyje gyvenančias ožkytes ir avytes. Artimas susitikimas su gyvūnais suteikė daug džiugių emocijų, o mokiniai galėjo iš arčiau stebėti jų elgesį ir rūpinimosi gyvūnais svarbą.
Kelionės pabaigoje mokiniai tapo tikrais amatininkais – iš kelių šimtmečių senumo gyvūnų kaulų pasigamino amuletus. Ši netradicinė patirtis leido prisiliesti prie senųjų žmonių gyvenimo, suprasti, kaip praeityje buvo naudojamos gamtinės medžiagos, ir susikurti ypatingą kelionės prisiminimą.
Ši išvyka tapo puikia integruoto mokymosi pamoka, kurioje susipynė gamtos mokslų, istorijos, geografijos, kultūros ir praktinės veiklos temos. Tyrinėdami, matuodami, stebėdami, keldami klausimus ir ieškodami atsakymų mokiniai patyrė, kad mokytis galima visur. O kartais geriausios pamokos prasideda tada, kai galima savo rankomis paliesti istoriją, atrasti fosiliją, apkabinti šimtamečius medžius, pabendrauti su gyvūnais ar pažvelgti į pasaulį iš 15 metrų aukščio.